Žyma: kalanetika

Sportas moterims – kalanetika be prakaito kibirų, arba Kaip jos mokėsi Aistė

img_20170215_111839_301

“Natūraliai ir palengva kalanetika atėjo pas mane. Kaip ir visos moterys, norėjau pagražinti kūno linijas, bet, vėlgi, turbūt kaip dauguma moterų – nenorėjau dėl to lieti prakaito kibirų (labai moteriškas noras, sutikite:) Įprastinis sportas manes nebetraukė, žinojau, kad ilgai tai netruks ir reikės prisiversti eiti..“, – apie įsišaknyjusį požiūrį, kad sportas tai kančia pasakoja mano dailioji mokinė Aistė. Skaityti toliau: Sportas moterims – kalanetika be prakaito kibirų, arba Kaip jos mokėsi Aistė

Trenerės karjerai tikrai nesiruošiu. Darau tai dėl savęs: Vestos atradimai

“Kalanetiką atradau prieš kelis metus, norėdama padėti nuo mokymosi bibliotekose, o paskui ir ilgų teisininkės darbo valandų kenčiančiai nugarai. Nors visą gyvenimą nemažai judėjau, šitas būdas patiko ir galbūt labiausiai atitiko mano charakterį. Skaityti toliau: Trenerės karjerai tikrai nesiruošiu. Darau tai dėl savęs: Vestos atradimai

Kalanetika moko gyventi be inercijos, moko įsiklausyti: Beatričės atradimai

beatrice

“Puiki treniruotė turėtų būti tokia, kad iš jos išėjus atsirastų noras įsiklausyti į save kasdieninėse situacijose, gyventi ne iš inercijos ar dėl to, kad taip reikia, nes ką kiti pagalvos.., įsiklausyti, ko iš tiesų norime“ – tvirtu įsitikinimu dalijasi mano mokinė, kalanetikos trenerė, kineziterapijos mokslų studentė Beatričė. Skaityti toliau: Kalanetika moko gyventi be inercijos, moko įsiklausyti: Beatričės atradimai

Kalanetikos mokykla: įkvėpimo šaltinis ieškančioms savęs

Kalanetikos mokykla – tai ne pastatas ar įstaiga, tai tęstinis mano projektas, kurio misija būti įkvėpimo šaltiniu toms, kurios jaučia, kad nori sveikų ir moteriškų pokyčių savo gyvenime. Ketinu į juos kviesti ir dalintis dar artimiau, asmeniškiau ir su įkvepiančiomis savo bendramintėmis! Skaityti toliau: Kalanetikos mokykla: įkvėpimo šaltinis ieškančioms savęs

Ten, kur visada turėjau būti, arba kaip kalanetikos mokėsi Indrė

indre

„Kartais gyvenime tiesiog taip būna, kad nutinka dalykai, kurių tu visai nelaukei, nesitikėjai. Bet po to supranti, kad jie ko gero ir turėjo nutikti, kad atsirastum ten, kur galbūt visą laiką tau ir reikėjo būti. Taip ir kalanetika į mano gyvenimą atėjo tada, kai jame nebuvo labai šviesu. Bet tai buvo spindulys, ramybė, tai kas man tinka ir patinka. Skaityti toliau: Ten, kur visada turėjau būti, arba kaip kalanetikos mokėsi Indrė