O kas, jei gimtadienį galėtumei švęsti kiekvieną mėnesį – turėti kalendoriuje iš anksto pažymėtą progą skirti LAIKO SAU? Ir tuomet, be jokio kaltės jausmo galėtumei nuveiki tai, ko trokšta širdis.. Galų gale tiesiog pailsėti, pasimėgauti malonia grožio procedūra, pasidovanoti gėlių ar naują suknelę, išeiti pasivaikščioti, aplankyti draugę, šnekučiuotis iki nakties..
Skaityti toliau: Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?
Ar pažįstamas tas jausmas, kuomet mielai veiktumei kažką kito, bet tai, ką PRIVALAI, lyg koks šydas užstoja šviesą? Kasdienė rutina kupina tų pačių dalykų, nekukliai pasiglemžiančių laiką, jėgas ir energiją.. O aplink tiek daug, kur norėtum suspėti. Skaityti toliau: Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti
„Kurstoma“ nuo darželio ir mokyklos, konkurencija – tai spyris siekti daugiau ir aukščiau. Ir tai išties šaunu. Tačiau mes, sumanios ir stropios mergaitės, augame ir net nepajuntame, kuomet tasai lenktyniavimas vienu etapu „dėl geresnio įvertinimo“, kitu etapu tampa kasdienio gyvenimo stiliumi…
Skaityti toliau: Lyginimosi filtras neveikia. Kada sau sakyti TAIP?
„Mano lankytoja ateina į mankštą, o po to sėda į valtį ir irkluoja į kitą Nemuno pusę, mat mes apsupti jo kilpų, o tilto nėra… Šventai tikiu, kad judėjimas ir tikėjimas – tai ilgas ir kokybiškas gyvenimas. Kalanetika man paprasta, prieinama, ne konkurencinga – nepasijunti kalta, kad atėjai ir nori sportuoti“, – įžvalgom dalijasi mano mokinė, bičiulė ir bendramintė, profesionali sporto trenerė Ramunė iš Birštono. Skaityti toliau: „Kalanetika – be kaltės, kad atėjai“: profesionalios trenerės Ramunės istorija
Mes visos norime būti gražios. Visos iki vienos, esu įsitikinusi. Tik su metais ir kapsinčia išmintim imi suprasti tiesą, kuri veda ten pat. ILGALAIKIO grožio (o kuri norime trumpam?) šaknys slypi galvoje, širdyje, dūšioj – vadinkime kaip norime, tai vis gi nepačiupinėjama. Svarbiausia – kaip Tu jautiesi.
Skaityti toliau: Mes visos norime būti gražios. Ar tai įmanoma?
„Dingo nugaros skausmai, ilgainiui sulaukdavau vis daugiau komplimentų dėl sutvirtėjusio kūno, jaučiausi nuostabiai – tarsi ant sparnų!“, – pojūčius po kalanetikos prisimena mano mokinė, bičiulė, žavingoji 2 princesių mama Miglė. Išdrįsusi žengti mokytojos keliu atradimus ji dvigubina: „Meilė kalanetikai veda į dar didesnę meilę sau.. Labai gera matyti laimingas moteris po mankštos, man ta grįžtamoji energija – kažkas nuostabaus!“
Skaityti toliau: „Kalanetikos mokymas – tai jausmas, kurį transliuoji“: Miglės istorija
“Branda ateina tuomet, kai išdrįsti daryti tai, ką nori. Kai turi drąsos viską mest ir pasakyti sau, kad nuo šiol aš darau tai, kas man patinka. Aš tuo tikiu ir tikiu, kad tai pakeis mano gyvenimą. Turiu tiek drąsos, kad negirdžiu visų “o jeigu“, – stipriu įkvėpimu dalijasi mano bičiulė, mano mokinė Rūta Miklušytė. Gedimino pr. 26, Vilniuje ji atvėrė naujosios kalanetikos studijos PALESTRA duris. Skaityti toliau: Brandi moteris – kokia ji? Rūtos istorija ir naujoji kalanetikos studija PALESTRA
