Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti

Ar pažįstamas tas jausmas, kuomet mielai veiktumei kažką kito, bet tai, ką PRIVALAI, lyg koks šydas užstoja šviesą? Kasdienė rutina kupina tų pačių dalykų, nekukliai pasiglemžiančių laiką, jėgas ir energiją.. O aplink tiek daug, kur norėtum suspėti.  Skaityti toliau: Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti

Reklama

Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

„Ateitis yra dabar – kas sekundę, su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu… Tad pradėti nuo meilės ir pagarbos savam kūnui taipogi reikia DABAR – ne po mėnesio ar metų, kai jis galbūt taps lieknesnis, stipresnis, dailesnis. Tik priėmus save su visais savo trūkumais ir privalumas pradeda vykti pokyčiai – tiek išorėje, tiek viduje. Vidinė šypsena daro stebuklus!“ – tikina magiško grožio moteris, mūsų palaikytoja ir bičiulė, projekto „Damų kalanetika“ dalyvė, ADITI ambasadorė Neringa. Skaityti toliau: Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

„Tegu visas pasaulis palaukia, kol aš į jį sugrįšiu… Po treniruotės tikrai sugrįžtu – rami, lanksti, pailsėjusi“, – įspūdžiais dalijasi ir pirmąją žavaus projekto „Damų kalanetika“ istoriją pasakoja mano bičiulė, ištikimoji studijos lankytoja, ADITI ambasadorė Ala. Skaityti toliau: Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

Kuomet suknelių užtrauktukai ima „važinėti“ lengviau: Lauros istorija

„Pradžioje atrodė, kad viskas yra labai lengva ir paprasta. Tačiau, kuo daugiau gilinausi tuo darėsi sunkiau, bet įdomiau. Fiziniai duomenys pasikeitė labai greitai – jau po mėnesio pastebėjau, kad suknelių užtrauktukai „važinėja“ greičiau ir lengviau, kojos sustiprėjo, lankstumas pagerėjo“, – kalanetikai komplimentus beria mano mokinė, kūno kultūros studijų absolventė, jaunoji mamytė Laura. Skaityti toliau: Kuomet suknelių užtrauktukai ima „važinėti“ lengviau: Lauros istorija

Tikra ar netikra kalanetika? Ievos jausmai ir palyginimai

„Jausmas po treniruotės – sunkiai apsakomas. Tuo pačiu metu jautiesi ir lengvai, ir pakiliai, ir moteriškai, ir stipriai. Kalanetika tai ne treniruotė, tai greičiau meditacija su šokių elementais. Jos metu pasijauti tikra dama!“, – pasakoja mano mokinė, mankštų mylėtoja, dietistė Ieva. „Man tik 22-eji, tačiau ramybė, kurią patiriu šios mankštos metu yra jėga, kuri stumia mane į priekį kasdien ir suteikia motyvacijos siekti naujų užsibrėžtų tikslų. Skaityti toliau: Tikra ar netikra kalanetika? Ievos jausmai ir palyginimai

Svajojo apie šokį, įstojo į teisę… „Neklauskit kodėl :)“ Tomos istorija

„Kaip ilgai aš jaučiausi išsitiesusi ir pilna pasitikėjimo savimi – ši būsena patraukė ir lėmė mano lojalumą kalanetikai. O po gimdymo supratau, kad būtent dabar atėjo metas, kai turiu išbandyti tai, apie ką vis svajoju, ką TIKRAI noriu veikti.. “ – įspūdžiais dalijasi mano bičiulė, bendramintė, mama (apskritai labai šiltas ir artimas mano dūšiai žmogus) – mano mokinė Toma iš Alytaus. Skaityti toliau: Svajojo apie šokį, įstojo į teisę… „Neklauskit kodėl :)“ Tomos istorija

„Pavargau nuo varžymosi jausmo“ arba Kodėl kalanetikos mokėsi Eglė

„Pavargau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Pavargau nuo varžymosi jausmo, kurį turbūt pati sau sukeliu viduje (bet jį visuomet jausdavau sporte), o su kalanetika jaučiuosi ramesnė, moteriškesnė… Net ir krosai tapo lėtesni ir retesni“, – šypsosi mano mokinė Eglė. Skaityti toliau: „Pavargau nuo varžymosi jausmo“ arba Kodėl kalanetikos mokėsi Eglė