Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

„Yra pasauly moteris, kurion jos visos tilpo“ – taip savo eilėraštį pradėjo vienas garsiausių lietuvių poetų A. Nyka-Niliūnas. Nors visada maniau, kad tik moterys gali viena kitą pajausti, suprasti, užjausti, paguosti, iš-jausti, tačiau negaliu nesistebėti, kaip žavingai ir taikliai pastebėjo poetas… vyras!

Skaityti toliau: Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

Reklama

Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

„Tai tikriausiai buvo tarp 1996-2000 metų. Interneto nebuvo, o mobilius telefonus turėjo vienetai. Mes turėjome, nes dirbome daniškoje transporto firmoje. Tada tie mobilūs buvo labai dideli :)“, – istoriją į „daugybę metų atgal“ pradeda kalanetikos mylėtoja, ADITI ištikimoji lankytoja Aurelija.

Kaip gi atradote kalanetiką Jūs?

„Viena bendradarbė pasiūlė eiti į bodyfleksą, o baigus jo kursą nuėjome į tuomet mums naują užsiėmimą – kalanetiką, kuri vyko tame pačiame privačiame name Žvėryne. Užsiėmimus mums vedė mokytoją iš JAV. Kalanetika man labai patiko, nes ji rami.. Po tokios mankštos atgaudavau jėgas, o po „aerobikų“, kurios tuo metu buvo madingos, jausdavau nuovargį. Buvau net visus kalanetikos pratimus užsirašius į sąsiuvinį, kad galėčiau daryti namuose. Tada pratimai buvo visada vienodi. Kiekvieną užsiėmimą jie ėjo vienas paskui kitą. Todėl lengva buvo išmokti :)

Mokytojai išvykus atgal į Ameriką, treniruočių vedimą perėmė jos mokinė – užsiėmimai buvo perkelti į savo namą Fabijoniškėse. Dabar ir neprisimenu kodėl aš nustojau lankyti, gal tiesiog nebevyko.. Paskui buvo jogos etapas. Lankiau su pertraukomis įvairius jogos užsiėmimus. Dar ir dabar rytais darau „savo jogą“, kurią irgi pati susidariau iš mėgstamų pratimų.

Na, o kalanetiką man priminė ir vėl bendradarbė, jau 2012 metais. Jaunutė, ji lankė sporto klube, tada man grįžo atsiminimai apie taip, kaip man patiko… Tada Google susiradau Stimulus studiją. O 2018 m. ėmiau galvoti, kaip norėčiau, kad kalanetika būtų šalia namų. Ir štai, išsipildė su Aditi.. :)“

Moterys tada ir dabar?

„O moterys tikriausiai visada kalbėdavo apie tą patį. Tik negalima apibendrinti visų brandžių moterų (man dabar 48 metai), visos mes ir skirtingos ir panašios. Manau, kad dauguma nedrįsta pradėti mankštintis, nes galvoja kad nesugebės, blogai jausis tarp jaunų. Arba neranda laiko, nes visą atiduoda darbui ir šeimai. O kaip visada sau nelieka, arba būna tiek pervargusios, kad nieko nebenori..

Linkiu išdrįsti.. Linkiu surasti laiko sau!..“

#myliukalanetiką
www.aditistudija.as.me

Kalanetika – karališka mankšta. Aistės Gustės interviu žurnalui „Raktas“

Labai patinka šis pavadinimas. Nei mažai, nei per daug. Kalanetika – tai tausojantis ir sąmoningas kūno lavinimas, įkvėptas baleto gracijos, pamėgtas karalienių.. 🌹 Net jei ir truputį manieringai, užtat labai moteriškai..

Skaityti toliau: Kalanetika – karališka mankšta. Aistės Gustės interviu žurnalui „Raktas“

Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?

O kas, jei gimtadienį galėtumei švęsti kiekvieną mėnesį – turėti kalendoriuje iš anksto pažymėtą progą skirti LAIKO SAU? Ir tuomet, be jokio kaltės jausmo galėtumei nuveiki tai, ko trokšta širdis.. Galų gale tiesiog pailsėti, pasimėgauti malonia grožio procedūra, pasidovanoti gėlių ar naują suknelę, išeiti pasivaikščioti, aplankyti draugę, šnekučiuotis iki nakties..

Skaityti toliau: Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?

„Kalanetika – kaip šiuolaikinė moteris: švelni iš išorės, stipri vidumi“: Viktorijos istorija

„Kalanetika padeda atsiminti, kad moteris yra karalienė, t.y. pakelti galvą, ištempti kaklą, nesikūprinti. Būdamos mergaitėmis visos buvome šokėjomis. Kalanetika moterims grąžina šokio pojūtį – grakščiai ir sinchroniškai atliekami pratimai iš šono gali atrodyti, kad tai repetuojamas šokis..“ – mankštos patrauklumus vardina mano mokinė, naujoji ADITI kalanetikos vedančioji Viktorija Jančis.

Skaityti toliau: „Kalanetika – kaip šiuolaikinė moteris: švelni iš išorės, stipri vidumi“: Viktorijos istorija

„Visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tapo visiškai mano“: Julijos istorija

„Savęs ieškoti nereikia, visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tiesiog tapo tuo, kas yra visiškai „mano“. Pirmą kartą gyvenime galiu teigti – mokausi to, kas man patinka 100%, kam atrandu laiko (kurio, atrodo, turiu labai mažai), kuo norisi dalintis!“, – šypsosi mano mokinukė Julija, lietuvių kalbos filologė.. :) Skaityti toliau: „Visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tapo visiškai mano“: Julijos istorija

Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti

Ar pažįstamas tas jausmas, kuomet mielai veiktumei kažką kito, bet tai, ką PRIVALAI, lyg koks šydas užstoja šviesą? Kasdienė rutina kupina tų pačių dalykų, nekukliai pasiglemžiančių laiką, jėgas ir energiją.. O aplink tiek daug, kur norėtum suspėti.  Skaityti toliau: Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti