Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

„Tai tikriausiai buvo tarp 1996-2000 metų. Interneto nebuvo, o mobilius telefonus turėjo vienetai. Mes turėjome, nes dirbome daniškoje transporto firmoje. Tada tie mobilūs buvo labai dideli :)“, – istoriją į „daugybę metų atgal“ pradeda kalanetikos mylėtoja, ADITI ištikimoji lankytoja Aurelija.

Skaityti toliau: Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

Reklama

Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

„Ateitis yra dabar – kas sekundę, su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu… Tad pradėti nuo meilės ir pagarbos savam kūnui taipogi reikia DABAR – ne po mėnesio ar metų, kai jis galbūt taps lieknesnis, stipresnis, dailesnis. Tik priėmus save su visais savo trūkumais ir privalumas pradeda vykti pokyčiai – tiek išorėje, tiek viduje. Vidinė šypsena daro stebuklus!“ – tikina magiško grožio moteris, mūsų palaikytoja ir bičiulė, projekto „Damų kalanetika“ dalyvė, ADITI ambasadorė Neringa. Skaityti toliau: Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

„Tegu visas pasaulis palaukia, kol aš į jį sugrįšiu… Po treniruotės tikrai sugrįžtu – rami, lanksti, pailsėjusi“, – įspūdžiais dalijasi ir pirmąją žavaus projekto „Damų kalanetika“ istoriją pasakoja mano bičiulė, ištikimoji studijos lankytoja, ADITI ambasadorė Ala. Skaityti toliau: Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

Lyginimosi filtras neveikia. Kada sau sakyti TAIP?

„Kurstoma“ nuo darželio ir mokyklos, konkurencija – tai spyris siekti daugiau ir aukščiau. Ir tai išties šaunu. Tačiau mes, sumanios ir stropios mergaitės, augame ir net nepajuntame, kuomet tasai lenktyniavimas vienu etapu „dėl geresnio įvertinimo“, kitu etapu tampa kasdienio gyvenimo stiliumi…

Skaityti toliau: Lyginimosi filtras neveikia. Kada sau sakyti TAIP?

„Kalanetika – be kaltės, kad atėjai“: profesionalios trenerės Ramunės istorija

„Mano lankytoja ateina į mankštą, o po to sėda į valtį ir irkluoja į kitą Nemuno pusę, mat mes apsupti jo kilpų, o tilto nėra… Šventai tikiu, kad judėjimas ir tikėjimas – tai ilgas ir kokybiškas gyvenimas. Kalanetika man paprasta, prieinama, ne konkurencinga – nepasijunti kalta, kad atėjai ir nori sportuoti“, – įžvalgom dalijasi mano mokinė, bičiulė ir bendramintė, profesionali sporto trenerė Ramunė iš Birštono. Skaityti toliau: „Kalanetika – be kaltės, kad atėjai“: profesionalios trenerės Ramunės istorija