„Daugiau grožio, estetikos ir pasididžiavimo savimi“: kalanetika ir Aurelijos istorija

„Kiekvieną judesį kalanetikoje galima nuspalvinti grakštesne rankos laikysena, labiau patempta pėda. Taip įnešame į savo gyvenimą daugiau grožio, estetikos, džiaugsmo, pasididžiavimo savimi – juk moterį turi supti gražūs vaizdai, daiktai, mintys. Kalanetika moko klausyti savo kūno, neprievartauti, mylėti, atskleisti savą subtilią prigimtį..“, – taikliai tūkstančių moterų mylimą mankštos metodą apibūdina mano mokinė, žavioji Aurelija.

Skaityti toliau: „Daugiau grožio, estetikos ir pasididžiavimo savimi“: kalanetika ir Aurelijos istorija

Reklama

Akimirkos ir atsiliepimai iš kalanetikos seminaro moterims: „Back to Basics“ su Aiste Guste

„Kūną tikrai jaučiu. Ir galbūt skambės neįtikėtinai, bet mano kūnas jau pasitempė šiek tiek, vizualiai tikrai matosi! Jis yra dėkingas už tai, kad PRADĖJAU..“ – rašo man Tatjana.

Skaityti toliau: Akimirkos ir atsiliepimai iš kalanetikos seminaro moterims: „Back to Basics“ su Aiste Guste

Kuomet išsipildo daugiau nei 100%. Kalanetika ir Indrės istorija

„Kartais gyvenime tiesiog taip būna, kad nutinka dalykai, kurių tu visai nelaukei, nesitikėjai. Bet po to supranti, kad jie ko gero ir turėjo nutikti, kad atsirastum ten, kur galbūt visą laiką tau ir reikėjo būti. Taip ir kalanetika į mano gyvenimą atėjo tada, kai jame nebuvo labai šviesu. Bet tai buvo spindulys, ramybė, tai kas man tinka ir patinka.“

Skaityti toliau: Kuomet išsipildo daugiau nei 100%. Kalanetika ir Indrės istorija

Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

„Yra pasauly moteris, kurion jos visos tilpo“ – taip savo eilėraštį pradėjo vienas garsiausių lietuvių poetų A. Nyka-Niliūnas. Nors visada maniau, kad tik moterys gali viena kitą pajausti, suprasti, užjausti, paguosti, iš-jausti, tačiau negaliu nesistebėti, kaip žavingai ir taikliai pastebėjo poetas… vyras!

Skaityti toliau: Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

„Tai tikriausiai buvo tarp 1996-2000 metų. Interneto nebuvo, o mobilius telefonus turėjo vienetai. Mes turėjome, nes dirbome daniškoje transporto firmoje. Tada tie mobilūs buvo labai dideli :)“, – istoriją į „daugybę metų atgal“ pradeda kalanetikos mylėtoja, ADITI ištikimoji lankytoja Aurelija.

Skaityti toliau: Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

„Kalanetika – kaip šiuolaikinė moteris: švelni iš išorės, stipri vidumi“: Viktorijos istorija

„Kalanetika padeda atsiminti, kad moteris yra karalienė, t.y. pakelti galvą, ištempti kaklą, nesikūprinti. Būdamos mergaitėmis visos buvome šokėjomis. Kalanetika moterims grąžina šokio pojūtį – grakščiai ir sinchroniškai atliekami pratimai iš šono gali atrodyti, kad tai repetuojamas šokis..“ – mankštos patrauklumus vardina mano mokinė, naujoji ADITI kalanetikos vedančioji Viktorija Jančis.

Skaityti toliau: „Kalanetika – kaip šiuolaikinė moteris: švelni iš išorės, stipri vidumi“: Viktorijos istorija

„Visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tapo visiškai mano“: Julijos istorija

„Savęs ieškoti nereikia, visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tiesiog tapo tuo, kas yra visiškai „mano“. Pirmą kartą gyvenime galiu teigti – mokausi to, kas man patinka 100%, kam atrandu laiko (kurio, atrodo, turiu labai mažai), kuo norisi dalintis!“, – šypsosi mano mokinukė Julija, lietuvių kalbos filologė.. :) Skaityti toliau: „Visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tapo visiškai mano“: Julijos istorija