Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

„Yra pasauly moteris, kurion jos visos tilpo“ – taip savo eilėraštį pradėjo vienas garsiausių lietuvių poetų A. Nyka-Niliūnas. Nors visada maniau, kad tik moterys gali viena kitą pajausti, suprasti, užjausti, paguosti, iš-jausti, tačiau negaliu nesistebėti, kaip žavingai ir taikliai pastebėjo poetas… vyras!

Skaityti toliau: Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija

Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

„Tai tikriausiai buvo tarp 1996-2000 metų. Interneto nebuvo, o mobilius telefonus turėjo vienetai. Mes turėjome, nes dirbome daniškoje transporto firmoje. Tada tie mobilūs buvo labai dideli :)“, – istoriją į „daugybę metų atgal“ pradeda kalanetikos mylėtoja, ADITI ištikimoji lankytoja Aurelija.

Skaityti toliau: Kalanetika Vilniuje prieš 20 metų, kai dar nebuvo interneto: Aurelijos istorija

Kalanetika – karališka mankšta. Aistės Gustės interviu žurnalui „Raktas“

Labai patinka šis pavadinimas. Nei mažai, nei per daug. Kalanetika – tai tausojantis ir sąmoningas kūno lavinimas, įkvėptas baleto gracijos, pamėgtas karalienių.. 🌹 Net jei ir truputį manieringai, užtat labai moteriškai..

Skaityti toliau: Kalanetika – karališka mankšta. Aistės Gustės interviu žurnalui „Raktas“

Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?

O kas, jei gimtadienį galėtumei švęsti kiekvieną mėnesį – turėti kalendoriuje iš anksto pažymėtą progą skirti LAIKO SAU? Ir tuomet, be jokio kaltės jausmo galėtumei nuveiki tai, ko trokšta širdis.. Galų gale tiesiog pailsėti, pasimėgauti malonia grožio procedūra, pasidovanoti gėlių ar naują suknelę, išeiti pasivaikščioti, aplankyti draugę, šnekučiuotis iki nakties..

Skaityti toliau: Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?

Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

„Ateitis yra dabar – kas sekundę, su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu… Tad pradėti nuo meilės ir pagarbos savam kūnui taipogi reikia DABAR – ne po mėnesio ar metų, kai jis galbūt taps lieknesnis, stipresnis, dailesnis. Tik priėmus save su visais savo trūkumais ir privalumas pradeda vykti pokyčiai – tiek išorėje, tiek viduje. Vidinė šypsena daro stebuklus!“ – tikina magiško grožio moteris, mūsų palaikytoja ir bičiulė, projekto „Damų kalanetika“ dalyvė, ADITI ambasadorė Neringa. Skaityti toliau: Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika

Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

„Tegu visas pasaulis palaukia, kol aš į jį sugrįšiu… Po treniruotės tikrai sugrįžtu – rami, lanksti, pailsėjusi“, – įspūdžiais dalijasi ir pirmąją žavaus projekto „Damų kalanetika“ istoriją pasakoja mano bičiulė, ištikimoji studijos lankytoja, ADITI ambasadorė Ala. Skaityti toliau: Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija

Tikra ar netikra kalanetika? Ievos jausmai ir palyginimai

„Jausmas po treniruotės – sunkiai apsakomas. Tuo pačiu metu jautiesi ir lengvai, ir pakiliai, ir moteriškai, ir stipriai. Kalanetika tai ne treniruotė, tai greičiau meditacija su šokių elementais. Jos metu pasijauti tikra dama!“, – pasakoja mano mokinė, mankštų mylėtoja, dietistė Ieva. „Man tik 22-eji, tačiau ramybė, kurią patiriu šios mankštos metu yra jėga, kuri stumia mane į priekį kasdien ir suteikia motyvacijos siekti naujų užsibrėžtų tikslų. Skaityti toliau: Tikra ar netikra kalanetika? Ievos jausmai ir palyginimai