„Kiekvieną judesį kalanetikoje galima nuspalvinti grakštesne rankos laikysena, labiau patempta pėda. Taip įnešame į savo gyvenimą daugiau grožio, estetikos, džiaugsmo, pasididžiavimo savimi – juk moterį turi supti gražūs vaizdai, daiktai, mintys. Kalanetika moko klausyti savo kūno, neprievartauti, mylėti, atskleisti savą subtilią prigimtį..“, – taikliai tūkstančių moterų mylimą mankštos metodą apibūdina mano mokinė, žavioji Aurelija.
„Kūną tikrai jaučiu. Ir galbūt skambės neįtikėtinai, bet mano kūnas jau pasitempė šiek tiek, vizualiai tikrai matosi! Jis yra dėkingas už tai, kad PRADĖJAU..“ – rašo man Tatjana.
„Kartais gyvenime tiesiog taip būna, kad nutinka dalykai, kurių tu visai nelaukei, nesitikėjai. Bet po to supranti, kad jie ko gero ir turėjo nutikti, kad atsirastum ten, kur galbūt visą laiką tau ir reikėjo būti. Taip ir kalanetika į mano gyvenimą atėjo tada, kai jame nebuvo labai šviesu. Bet tai buvo spindulys, ramybė, tai kas man tinka ir patinka.“
Skaityti toliau: Kuomet išsipildo daugiau nei 100%. Kalanetika ir Indrės istorija
„Yra pasauly moteris, kurion jos visos tilpo“ – taip savo eilėraštį pradėjo vienas garsiausių lietuvių poetų A. Nyka-Niliūnas. Nors visada maniau, kad tik moterys gali viena kitą pajausti, suprasti, užjausti, paguosti, iš-jausti, tačiau negaliu nesistebėti, kaip žavingai ir taikliai pastebėjo poetas… vyras!
Skaityti toliau: Kaip noras padailinti kūną padailino sielą? Kalanetika ir Mairos istorija
Labai patinka šis pavadinimas. Nei mažai, nei per daug. Kalanetika – tai tausojantis ir sąmoningas kūno lavinimas, įkvėptas baleto gracijos, pamėgtas karalienių.. 🌹 Net jei ir truputį manieringai, užtat labai moteriškai..
Skaityti toliau: Kalanetika – karališka mankšta. Aistės Gustės interviu žurnalui „Raktas“
O kas, jei gimtadienį galėtumei švęsti kiekvieną mėnesį – turėti kalendoriuje iš anksto pažymėtą progą skirti LAIKO SAU? Ir tuomet, be jokio kaltės jausmo galėtumei nuveiki tai, ko trokšta širdis.. Galų gale tiesiog pailsėti, pasimėgauti malonia grožio procedūra, pasidovanoti gėlių ar naują suknelę, išeiti pasivaikščioti, aplankyti draugę, šnekučiuotis iki nakties..
Skaityti toliau: Kaip užbėgti už akių nuovargiui ir norėti taip, kad išsipildytų?
Ar pažįstamas tas jausmas, kuomet mielai veiktumei kažką kito, bet tai, ką PRIVALAI, lyg koks šydas užstoja šviesą? Kasdienė rutina kupina tų pačių dalykų, nekukliai pasiglemžiančių laiką, jėgas ir energiją.. O aplink tiek daug, kur norėtum suspėti. Skaityti toliau: Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti
„Ateitis yra dabar – kas sekundę, su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu… Tad pradėti nuo meilės ir pagarbos savam kūnui taipogi reikia DABAR – ne po mėnesio ar metų, kai jis galbūt taps lieknesnis, stipresnis, dailesnis. Tik priėmus save su visais savo trūkumais ir privalumas pradeda vykti pokyčiai – tiek išorėje, tiek viduje. Vidinė šypsena daro stebuklus!“ – tikina magiško grožio moteris, mūsų palaikytoja ir bičiulė, projekto „Damų kalanetika“ dalyvė, ADITI ambasadorė Neringa. Skaityti toliau: Kaip pagaliau pamilti savo (ne)tobulumą? Neringos istorija. Damų kalanetika
„Tegu visas pasaulis palaukia, kol aš į jį sugrįšiu… Po treniruotės tikrai sugrįžtu – rami, lanksti, pailsėjusi“, – įspūdžiais dalijasi ir pirmąją žavaus projekto „Damų kalanetika“ istoriją pasakoja mano bičiulė, ištikimoji studijos lankytoja, ADITI ambasadorė Ala. Skaityti toliau: Damų kalanetika: „Žinau, kad galiu, bet nebenoriu iš paskutiniųjų jėgų“. Alos istorija
„Kurstoma“ nuo darželio ir mokyklos, konkurencija – tai spyris siekti daugiau ir aukščiau. Ir tai išties šaunu. Tačiau mes, sumanios ir stropios mergaitės, augame ir net nepajuntame, kuomet tasai lenktyniavimas vienu etapu „dėl geresnio įvertinimo“, kitu etapu tampa kasdienio gyvenimo stiliumi…
Skaityti toliau: Lyginimosi filtras neveikia. Kada sau sakyti TAIP?
Kalanetikos mokykla 