„Kurstoma“ nuo darželio ir mokyklos, konkurencija – tai spyris siekti daugiau ir aukščiau. Ir tai išties šaunu. Tačiau mes, sumanios ir stropios mergaitės, augame ir net nepajuntame, kuomet tasai lenktyniavimas vienu etapu „dėl geresnio įvertinimo“, kitu etapu tampa kasdienio gyvenimo stiliumi…
Nuolatinis lyginimasis ir žvilgčiojimas – „o kaip ten ji? o su kuo ten ji? o kaip aš atrodau? velnias, ir vėl ji lenkia.. o ką pasakė? o ką apie mane galvoja?“ tik ir sukas galvoje, pokalbiuose, barniuose, apskirtai, kur beeitume mus lydi LYGINIMOSI „filtras“. O ir kiek savo gyvybinės (ir moteriškos) energijos išeikvojame gyvendamos tokiu režimu!..
Galiausiai ir pačios nebesuprantame kaip jaučiamės, ko norime, apie ką norime galvoti, kokia veikla užsiimti, gal net kaip sportuoti? Kas mokė JAUSTI save? O savo kūno signalus?.. Jei man sunku, nepatinka, skauda – turiu tęsti, nes reikia?? Nes taip kažkas liepia ar taip daro kiti?.. O tai ką AŠ JAUČIU – tai ne tiesa? Kaip man būti??..
Ačiū dievui, su metais, su ateinančiu brandumu ir daugelio (net moterų) į nuostolius nurašomu „man jau 40-dešimt+“ imi artėti link neįtikėtino atradimo, kad tai, ką tu jauti ir yra tavoji tiesa. Tą tylų tylų balselį, kuris tau atkakliai šnibžda iš širdies gilumų – jį ištisus metus tildome, užverčiame loginiais argumentais, kitų gyvenimų scenarijais ir „sėkmės istorijomis“. Nors jaučiame, kad nenormalu, bet iš visų pastangų „normalizuojame“. O balselis vis netyla ir palengva veda tave iš proto… Tiksliau, jis tave tai VEDA, o tu nenori klausyti.. :)
Štai, tuomet ir sakome LABAS brandai. Laikui, būsenai, kai atsisuki veidu į save pačią, kai priimi savas silpnybes ar taip vadinamus „trūkumus“ ir, svarbiausia, savą gyvenimo matymą ir savas vertybes. Priimi drąsą sakyti TAIP savo norams, drąsą veikti taip, kaip sako tavo širdis. Su meile tiek savo kūnui, tiek tam ištvermingam sielos balseliui vedančiam Tave į harmoniją. „Pramuša“ noras padaryti širdies ir proto „suvedimus“, kaip Ramunė rašo :))
Galiausiai, viskas yra VIENA. Tereikia pajusti, išgirsti, atrasti SAVĄ kelią. Nustoti dairytis ir imti mėgautis vieninteliu ir nepakartojamu – savu gyvenimu.
Aistė