Skubėti ar būti savo tempu? arba Kai visada norisi daugiau, nei gali aprėpti

Ar pažįstamas tas jausmas, kuomet mielai veiktumei kažką kito, bet tai, ką PRIVALAI, lyg koks šydas užstoja šviesą? Kasdienė rutina kupina tų pačių dalykų, nekukliai pasiglemžiančių laiką, jėgas ir energiją.. O aplink tiek daug, kur norėtum suspėti. Knygos, kurios parykiuotos laukia. Siuviniai, rankdarbiai, kuriuos truputį apleidau.. Kvietimai į renginius, kuriuos FCB spaudžiu „paslėpti”. Kažkaip visko daug, o aš tai viena!.. Arba mintys, kuriuos būna neduoda ramybės: štai, imsi ir kažką praleisi. Kažkur nesudalyvausi. Kiti padarys tobuliau, o tu nespėsi. Nes patingėjai? Nes nesusiplanavai?.. Aaa! Taip ima spausti smegenis, kad net pikta.

Sako, niekas nevyksta be mūsų pasirinkimo. Tai, ką turi ir kur esi, pirmiausia yra tavo paties prioritetas, pasirinkimas. Gal tavo trokštamo saugumo jausmo vardan. Gal todėl, kad taip patogiau. „Negalėti”.. Ir tai nėra blogai. Gera žinia ta, kad jei tau rūpi, jei tu nuolat galvoji – tai visada išsipildo. Anksčiau ar vėliau. Vienaip ar kitaip. Ir būtent tuo mes esame skirtingos – kiekviena su savo istorija. Savo laiku. Savo tempu. „Viskas gyvenime ateina tik tada, kai esame tam pasiruošę. Svarbu išlaukti ir atsakymai ateis patys..”, – rašo mano mylimas Mintys Materealizuojasi.

Tad, kai tik sukyla neramių minčių kamuolys – nepeikim savęs ir nesilygiuokim su „pamokslautojais”, atrodo, tobulų gyvenimų gyventojais. Aš manau tokių nėra. Viskam savas laikas. Ir juo labiau išoriniams dalykams. Paleiskim norėjimo/negalėjimo įtampą, susitelkim tiesiog į tai, kas vyksta. Pridėjus dėkingumo jausmą už tai, ką jau turi, reikalai apskirtai „palengvėja”. O toliau galima mandagiai „išsiprašyti” iš rutinos – skirti laiko savo pomėgiams, tai kas džiugina ir atgaivina sielą. Tebūnie lėtai, po žingsnelį – savo tempu, bet judėti trokštamos būsenos ar svajonės link. Tai išties įmanoma..

Vietoj „įrodymo“. Pamenu, kažkada senai laabai norėjau tokio naujo Nokia telefono, kuris kainavo kokius 700 LTL :) Vis galvojau ir norėjau.. Liūdėjau, kad nusipirkti nebuvo jokių pinigų.. Juk 2 maži vaikai ir aš viena su nuomom ir pan. Na, be prošvaisčių!.. Kuomet operatorius paskelbė akciją – pasiūlė pasiimt jį su planu už 1 litą, jau nebepamenu, garsiai kvatojau ar pagarbiai patylėjau. Ar gi taip būna?? Kai išties nori, pasirodo būna… :)

Aistė

Fotografija ir MUA: mano bičiulė ir nuostabi grožio kūrėja Kristina Tamulevičė