„Savęs ieškoti nereikia, visi kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka. Kalanetika tiesiog tapo tuo, kas yra visiškai „mano“. Pirmą kartą gyvenime galiu teigti – mokausi to, kas man patinka 100%, kam atrandu laiko (kurio, atrodo, turiu labai mažai), kuo norisi dalintis!“, – šypsosi mano mokinukė Julija, lietuvių kalbos filologė.. :)
Kalanetika, kai kažko trūksta
„Mano gyvenime kalanetika atsirado dar 2012 metais. Po ilgų metų įvairiausių treniruočių lankymo atradau vieną, su kuria pasilikau ilgam, į kurią norėjosi eiti ir eiti. Užbūrė ramus sportavimas „be prakaito“, bet tikrai veiksmingas. Tačiau sudėtingas nėštumas ir gan nelengvi man pirmieji sūnaus gyvenimo metai privertė kuriam laikui sustoti. Kai pagaliau vėl atsirado šiek tiek laiko sau, pradėjau bėgioti – dažnai, daug, dalyvaudama visuose įmanomuose bėgimuose, kol vieną dieną pagalvojau, kad kažko trūksta, norisi kitaip. Ramiau, lėčiau, prasmingiau man :)
Taigi, kalanetika sugrįžo į mano gyvenimą, sugrįžo po gana sudėtingo laikotarpio, kai vis klausiau savęs, ką noriu daryti. Mano „taupyklėje“ jau buvo sukaupta nemažai užbaigtų ir neužbaigtų kursų, mokslų, idėjų, bet viskas atrodė „ne tas“, kol nesupratau paprasto dalyko – savęs ieškoti nereikia, visi save turime ir dažniausiai kažkokiais būdais jau darome tai, kas mums patinka.
Imti mokytis to, kas patinka
Sportavau daug metų, o kalanetika tiesiog tapo tuo, kas yra visiškai „mano“, man ji – laikas su savimi ir sau, savotiška meditacija, priemonė turėti stipresnį ir man gražesnį kūną. Užsimaniau mokytis rimčiau, žinodama, kad šį kartą nepersigalvosiu. Beliko tik susirasti laiko ir veikti. Su laiku buvo gana sudėtinga, prisipažinsiu :) Bet didžiulis noras suveikė taip, kad suderinau tuo metu atrodė nesuderinamus dalykus. Dabar tikiu – kai labai nori, galimybių atsiranda.
Parašiau Aistei ir drąsiai galiu sakyti, kad tai buvo vienas geriausių mano sprendimų. Aistė yra ne vien puiki mokytoja, bet ir nuostabus, įkvepiantis ir labai nuoširdus žmogus. Gavau ne tik be galo daug vertingos informacijos, bet ir galėjau pajusti, kas yra tikra meilė kalanetikai. Įsitikinti, kad tikrai darau, ką noriu. Bendraujant su Aiste dėlionė mano galvoje labai gražiai galutinai susidėliojo. Pirmą kartą gyvenime galiu teigti – mokausi to, kas man patinka 100%, kas ne vargina, o suteikia jėgų, kas įkvėpia nuolat stengtis sužinoti daugiau, kam atrandi laiko (kurio, atrodo, turi labai mažai), kuo norisi dalintis!
Pozityvumo, sveikos nugaros ir dailių linijų derinys užburia!
Tai nėra vien mankšta. Teisingai atliekami pratimai man yra visų pirma grožis (grakštumas, sklandūs judesiai, taisyklinga laikysena), antra – veiksminga priemonė priartėti prie savo jausmų, suprasti, ko iš tikrųjų noriu, nurimti, pailsėti. Neįmanoma perteikti, kaip jautiesi po geros treniruotės… Na ir, kas be ko, tai yra tikrai veiksminga priemonė padailinti ir sustiprinti kūną, pagerinti lankstumą – pokyčius pamačiau jau po mėnesio užsiėmimų ir mane jie labai džiugina. Ir vis dar negaliu patikėti, kad nebeaplanko nugaros skausmai, prie kurių jau buvau įpratusi.“
Nori mokytis ir Tu? Parašyk. Susitikim.
Susitikimai individualūs su kvietimu į pažintį ir tolesnę draugystę kalanetikos mylėtojų „padangėje“.
Kalanetikos mokykla 