Kam po visą Vilnių sekti paskui savo mėgstamą mankštos mokytoją, jei gali išmokti judesių ir tapti sau „trenere“? Su Ilma susipažinau dar prieš 8-eris metus, kuomet gimė ir mano meilė kalanetikai. Šią vasarą bičiulė „praktiką“ atliko Juodkrantėj: „kasdien prie mūsų prisijungdavo vis daugiau moterų :) Mankšta prie jūros yra magiška…“, – dalijasi mano mokinė, dviejų atžalų mama Ilma.
Kaip mamai atrasti laiko mankštai? Kas įkvepia tave?
„Aš žinau, kad valanda su kalanetika – tai gera savijauta visai dienai. Kalanetikoje man ramu, aš ne tik pasimankštinu, bet ir atsipalaiduoju, užsimirštu, pabūnu teigiamoje moterų draugijoje. Savijauta po treniruotės man primena tą jausmą, kai sėdi ant auksinio Neringos smėlio ir viską pamiršęs stebi banguojančią jūrą…
Aš tiesiog pastebėjau, kad tom dienom, kai pasimankštinu, aš esu daug ramesnė, kantresnė, net didžiausiems uraganams darbe ar namie sunku išvesti mane iš kantrybės :) Prie gero priprantama, todėl renkuosi mankštą ir gerą savijautą.
Man patogiausias laikas ankstyvas rytas, kol visi miega :)“
Kaip nusprendei imti vesti, imti mokytis?
„Pirmiausia aš nusprendžiau mokytis dėl savęs, nes man gera mankšta visų pirma yra man patinkanti trenerė. Sportavau tikrai daug kur ir trenerių išbandžiau dešimtis, bet kai jau rasdavau man patinkančią, paprastai ji keisdavo klubą, studiją ar treniruočių laiką. Man kaip dirbančiai mamai tai buvo labai nepatogu, todėl nusprendžiau pasitobulinti pas Aistę, per kurią ir susipažinau su kalanetika, ir mankštintis savarankiškai man patogiu metu.“
Pasidalink, kaip sekės „praktika“ prie jūros?
„Šią vasarą, atostogaudama, draugėms vedžiau mankštas Juodkrantėje. Kad ir kokia numatyta orų prognozė buvo dienomis, rytai visada buvo ramūs, todėl ramybės įkvėpdavo ir mums. Kylanti saulė, gaivus vėjelis, tvirtos pušys ir raminantis marių vaizdas, man atrodo, labai derantys priedai prie kalanetikos. Nes ir ši mankšta man asocijuojasi su šypsena, ramiu, švariu protu ir tvirtu kūnu.“
Nori mokytis ir Tu? Parašyki man!
Kalanetikos mokykla 