„Baimė yra pagrindinis „riebalinis” faktorius. Aukštas streso hormono, kortizolio, kiekis kraujyje žmogų verčia nuolat jausti alkį. Ir ne todėl, kad jam norisi valgyti. Psichika esti įtampoje ir prašo balanso. Tad moterį iš tiesų „storina“ stresas, o ne maisto kiekis, kurį ji suvalgo. Kuo mažiau moteris apsaugota, tuo sunkiau jai kontroliuoti savo formas. Štai, ir viskas.“ – į amžiną klausimą kodėl sunku sulieknėti atsako psichologas, astrologas, mano mylimiausias Vedų išminties skleidėjas Ruslan Naruševič.
Verčiau ištrauką iš audio paskaitos rusų k. «От страха к благодарности» (daugybę įdomių Ruslano (o ir kitų lektorių) paskaitų galima klausytis tiesiai iš svetainės arba atsiųsti nemokamai į savo įrenginį, žr. audioveda.ru)
Kas sugalvojo standartus?
„Jei moteriai natūraliai likimo skirta būti pilnesniai, ji turi patrauklias ir sveikas formas, būdingas vienam iš trijų kūno tipų. Jos yra natūralios ir patrauklios atitinkamam vyrų tipui. Nereikia būti patrauklia Cosmopolitan ar FHM žurnalo pirkėjams. Jūs ketinate ištekėti už FHM žurnalo vyr. redaktoriaus? Tada – tai viena „programa”. Bet jei norite vyro, kuris imtų rūpintis jumis, tuomet jūs elgiatės pagal schemą, kurią įvardino John Grey. Jis sako: „Moterys, jei jūs norite, kad jus mylėtų, kodėl elgiatės taip, kad jūsų geistų?”. Tai ir apima tam tikras formas, seksualumą, raumenų treniruotes pačias įvairiausias.
Jei tau duotas tam tikro tipo kūnas, tu tiesiog turi priimti jį kaip dievo dovaną. Nesityčiok iš savo kūno. Rask jėgų pasistatyti apsaugą prieš frazes: „standartinė figūra”, „nestandartinė figūra”. Kas sugalvojo standartus? Kas juos nustatė? Iš kur atsirado ši frazė? Kas po ja slypi? „Tokių moterų daugiausia”. Aš iš vis nematau, kad kažkurių moterų būtų daugiau. Skirtingose šalyse vyrauja skirtingi genotipai – apsilankius skirtinguose miestuose galima tai pastebėti. Bet nėra kažkokio „moters kūno standarto”. Gal tik drabužių gamintojai turi tokį kriterijų.
Tikslas pasiektas iš baimės
Iškreiptas dėmesys kūnui tenka tuomet, kai moteris galvoja, kad jis turėtų būti kitoks ir todėl nekenčia tokio, kokiu jis yra. Ir todėl (nes pati jo nemyli), ji galvoja, kad jis niekam nebus patrauklus. Sakoma, kuomet žmogus negerbia pats savęs, sunku tikėtis, kad kas nors ims gerbti jį. Jei moteris nepatinka pati sau, šansų, kad ji patiks kažkam – praktiškai nėra jokių! Ir idėja, kad tapsiu mylima ir laiminga, kai pasieksiu tokias ar anokias formas yra beprotiška. Žinote kodėl? Bet koks tikslas, pasiektas žmogui būnant baimėje, neišmanyme – negali suteikti laimės. Šiuo atveju moterį gali valdyti baimė „liksiu viena, jei nepakeisiu savo formų”. Baimės įtakoje, ji prada tyčiotis iš savo kūno. Atrodo, lyg ir tobulėja – bet pradeda tyčiotis ne tik iš savo kūno, bet ir psichikos. Pasiekus geistų formų, ji gali tapti dar nelaimingesne. Apie tai rašo žurnalai – manekenių tragedijos, kuomet sugriaunama ne tik fizinė ir hormonų sistema, bet pažeidžiama merginų psichika. Anoreksija, bulimija – tai „normalios“ ligos…
Todėl tai baustina. Tai nevaisinga ir baustina. Kūnas ima griūti ir net pasiekus trokštamą rezultatą. Iškreiptas geismas – šis parazitas suėda gebėjimą džiaugtis tuo, kokia ji tapo. Nepajėgdama būti laiminga, moteris labai greitai PRARANDA tas formas. Kodėl? Baimė yra pagrindinis „riebalinis” faktorius. Būtent stresas storina moterį, o ne maisto kiekis, kurį ji suvalgo. Kuo mažiau moteris apsaugota (kai trūksta meilės ir besirūpinimo ja), tuo sunkiau jai kontroliuoti savo formas. Štai, ir viskas. Tad net jeigu ji ir pilnutė, kūnas apmirs nuo baimės ir nustos įsisavinti maisto medžiagas. Aukštas kortizolio ir adrenalino lygis, kortizolio visų pirma – žmogų verčia nuolat ir įtemptai jausti alkį. Ir ne todėl, kad jam norisi valgyti. Psichika esti įtampoje ir prašo balanso. Moteris ima ją balansuoti saldėsiais, nors ir mažais kiekiais. Tačiau kiek mažai ji besuvalgytų, tai nebus deramai suvirškinta. Stresas pažeidžia organizmo balansą, sutrikdo virškinimą sveikam įsisavinimui. Kūnas tiesiog suriš cukrų ir pavers jį toksiškais riebalais.
Kūnas – mylėti ar geisti?
Moterys kartasi stebisi – „aš beveik nieko nevalgau, mažiau nei jaunystėje. Jaunystėje buvau sveika mergiotė, nebuvo jokių negandų. …bet gi bėgiodavau daug!“ …Ir nubėgo. Netoli mano namų yra prūdas. Nuolatinis paveikslas šalia jo – bėgojančios dietų kankinės liūdnais veidais. Atrodo – sukūsi, tapsi mylima. Tai iliuzija. Nei viena moteris netapo mylima, nes sukūdo. Bet gali tapti geidžiama. Ir tie, kurie ims jos geisti, nebeleis jos pamatyti tam, kuris galėtų ją pamilti. Suprantat, ką moteris daro atsiremdama į savo seksualumą? Ji iššaukia geidulį, pritraukia geidžiančiųjų vyrų dėmesį, kurie gali atsirasti jos gyvenime. Jie užima vietą to vyro, kuris galėtų ją mylėti. Tad John Grey ir sako – „norite, kad jus mylėtų, o elgiatės taip, kad jūsų norėtų“. Taigi, priimkite savo kūną tokį, koks jis yra.
Pilnėja ne iš gero gyvenimo
Jei jums kažkas netvarkoje emociniam plane, kūnas jums tai parodys. Žmogus, kurio neigiamos ir teigiamos emocijos nėra subalansuotos, ima pilnėti. Kūnas ima ginti jį nuo plūstančių neigiamų emocijų. Tai lyg apsauginis sluoksnis. Užtenka joms dingti, žmogus gali sukūsti. Būna draugai plekšnoja per pilvą (vyrai turiu omeny) ir sako, juokias „O, Serioža, gerai tu čia!!”. O ko taip džiaugtis? Sako, “Oo, žmona gerai maitina! Matosi, kad vedęs”. O matosi, visai ne tai. Pilnėjantis vyras, reiškia, kad žmona jam “rauna stogą”! Stresas. Moteris strese vyrui sukelia nekontruoliuojamą stresą. Ir kuomet vyras su tuo susiduria, jų psichika (ypač jautrių, padorių, gerų, vyrų) patiria įtampą ir jie ima pilnėti. Ir tai nereiškia, kad vyrui teko „gera“ dieta ar rūpestinga žmona. Storėjantis vyras šeimyninio gyvenimo pradžioje – blogas simptomas. Savaime, kaip ir pilnėjanti moteris.
Vertimas: Aistė Gustė-Jančiukienė
Kalanetikos mokykla 