„Visada ieškojau sau mielos mankštos, bet vis kažko trūko, kažko per mažai. Nutariau pabandyti kalanetiką ir papuoliau į labai geras, nuoširdžias mokytojos Aistės rankas. Pagaliau mankštos metu jaučiausi atsipalaidavusi ir neskaičiavau bėgančių minučių. Kalanetikos grožis, efektyvumas, visa ta „kalanetiška“ nuotaika skatina mane vis gilinti žinias, mėgautis kiekvienu užsiėmimu.
Ką pasakyčiau moteriai, kuri sako, kad nemėgsta sporto? Na, pirma mintis šovusi į galvą, tai kad turbūt ji dar neatradusi sau mielos mankštos. Nes mano manymu judėjimas – tai nuostabus vaistas tiek fiziškai tiek morališkai. Nereikia savęs spausti būti didžiuoju sportininku, nes nusivylimas nepadarant kokio nors pratimo nuveda į neigiamą požiūrį į bet kokia fizinę veiklą. Svarbiausia nuėjus pirmą kartą į mankštą pažinti save, suprasti kaip reaguoja visas organizmas į treniruotės pobūdį. Neversti savęs braukti begančius prakaito upelius ir galiausiai grįžus namo griūti į lovą. Juk mankšta turi būti naujos energijos pliūpsnis kitaip sakant – varomoji jėga!
Kalanetikos mokymai vyko nuosekliai, be spaudimo, todėl mokymosi procesas buvo vienas malonumas! Didelis ir nuoširdus AČIŪ Aistei ir linkiu dar daug daug studenčių:))“
Kalanetikos mokykla 