Kodėl po kalanetikos kūnas stangrėja ir lieknėja? Interviu „Žinių radijuje“


Kodėl po kalanetikos treniruotės kūnas ima pats lieknėti ir stangrėti, o moterys išeina labiau atsipalaidavusios ir laimingesnės? – klausė mūsų tąkart laidos vedėja Neringa.

Malonumas užkoduotas pačiame metode. Stiprūs raumenų įtempimai ir judėjimas, pulsavimas labai maža amplitude sukelia didelį fizinį krūvį (kuo sunku patikėti, juk judame vos matomai). Šis krūvis yra dvigubai didesnis nei aerobikos treniruotėje. Atsistatymui po mankštos organizmas daug ilgiau naudoją energijos resursus, t.y. aktyvėja medžiagų apykaita. O paties pulsavimo metu, kuomet į įtemptą raumenį beveik nepriteka kraujo, organizmas yra priverstas energiją išgauti iš paties raumens angliavandenių ir riebalų sankaupų. Taigi, įtempus probleminės vietos raumenukus, pulsuodamos, pakankamai greitai ir sustangriname būtent tą vietą. O stangresnis, stamantresnis raumuo ramybės būsenoje – tiek ilsintis, tiek dirbant – degina daugiau kalorijų, jame vyksta greitesnis metabolizmas. Kūnas tonuse ilgiau atrodo dailesis, nei suglebęs ar apleistas.

kalanetika-ziniu-radijas

O gera savijauta aplanko po puikaus derinio – kūno dalių įtempimo, atpalaidavimo ir ištempimo. Kūnas patiria ne tik gerą impulsą atsinaujinti, sustiprėti, bet ir mano vadinamąjį „skruzdėlyčių efektą“. Kuomet pratimus atliekame sąmoningai – kai stebime savo judesius, laikyseną, sekame įtempimo stiprumą – energiją nukreipiame iš triukšmingo proto, į kūną. Po pulsavimo suteikto krūvio, galima jausti lengvą drebuliuką, kaip aš ir vadinu – apima jausmas, it skrudelytės po kūna begiotų. Moterys mini, kad būtent dėl to, būna specialiai automobilį pastato toliau nuo studijos. Kad būtų laiko prasieiti ir kūnui nurimti, kad pamažu sugrįžtu proto budrumas ir koncentracija – tos vyriškos savybės, reikalingos valdyti automobilį.

Po treniruotės išeiname it su „puskvaile šypsena“ – atsipalaidavusios ir pailsėjusios. Patekus į tokią būseną, visi rūpesčiai ir nerimai su kuriais atėjome į užsiėmimą, nejučia tampa nebe tokie ryškūs ir emociškai sekinantys. Nebesureikšminame nei įvykių, nei gal būt ir savo linijų, to lieknėjimo būtinybės. Tampame atlaidesnėmis sau. O tuomet reikalai ir pajuda. Ši ramybės, pusiausvyros tarp kūno, proto ir vidinio balso būsena tampa it narkotiku, kurio norisi sugrįšti dar ir dar…

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s