Kalanetika miško takeliais, arba kaip josios mokėsi Rūta


ruta

„Geras jausmas mokytis iš geriausių. Geras jausmas, kai nesėdi paskaitoj ir neužsirašinėji kiekvieno mokytojos sausai padiktuoto sakinio, o įgyji žinias tiesiog… vaikščiodama po mišką. Mažųjų norai-nenorai, aišku, išblaško, bet argi tai ne tas laikas, kai turi sustoti ir apmąstyti ką tik aptartus dalykus?

Visos žinios buvo perduodamos kaip draugės draugei, mamos mamai, mokinės mokinei – juk ir pati Aistė vis tobulėja, vis mokosi naujų dalykų! Neformali aplinka ir galimybė mokytis štai taip – tiesiog vaikštant su vaikais vežimėliuose/nešyklėse po mišką – suteikė viltį įgyvendinti tai, apie ką jau seniai galvota, tik neišdrįsta, nepamanyta, kad įmanoma.

Žinoma, būta ir susitikimų treniruočių studijose ir kiekvieną sykį suprasta, kad tobulumui ribų nėra, o mokytis galima vis daugiau ir daugiau. Principas „kuo daugiau žinau, tuo daugiau nežinau“ nuolat skatina siekti daugiau žinių, atlikti jau tarsi, savaime suprantama, gerai atliekamus pratimus dar geriau. Juk ir Callan Pinckney – kalanetikos pradininkė – nuolat tobulina savo taikomas metodikas. O ir Gretos pastabos apie pratimus, kurie neduokdie pakenks nugarai, buvo labai naudingos. Juk kalanetika – saugi mankšta! Subtilumo, atidumo, sąmoningumo visame kame taip reikia mums visoms – atliekant mankštą ir išėjus į pasaulį atlikti kitų moters vaidmenų – moters-darbuotojos, moters-vadovės, moters-mamos, moters-merginos, moters-žmonos…

Labai svarbus momentas – mokytojos tikėjimas mokine, kuris ir įkvepia, ir skatina eiti tolyn, leidimas atsiskleisti unikalumui, kurio kiekviena savyje tikrai turime. Mokytojos atvirumas bendraujant ir atvirumas mokinės idėjoms leidžia kalanetiką paįvairinti jogos, veido mankštos, tapingo elementais, kurie padedą iš šalies žiūrint įprastą treniruotę paversti kiek magiška.

„Stimulus“, su Aiste priešaky, griauna visus mitus, trina lauk visas negatyvias programas, kurias mums nejučia įrašė aplinka, grubiai nustumdama į šalį prigimtinį moters tikėjimą savo tobulumu. Kas sakė, kad moters pilvas turi būti sudarytas iš „kvadračiukų“? Kas sakė, kad apkūni moteris negali būti lanksti ir delnais pasiekti žemės? Kas sakė, kad niekada gyvenime nesportavusi moteris negali to pradėti daryti kai jai jau per 50? Juk ir kamanė pagal fizikos dėsnius negali skraidyti. Tikriausiai, jai niekas to nepasakė…”

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s