„Tikiu, kad niekas į mūsų gyvenimą neateina šiaip sau, atsitiktinai, be priežasties“, – įsitikinusi Eglė. O aš tik galiu paantrinti – džiaugiuosi, kad pažintis su kalanetika nuvijo baimes ir atnešė daug malonaus jaudulio ;) „Tai, kad norėsiu ir galėsiu gilintis į kalanetikos žinias ir mokytis šio meno/mankštos pagrindų (vadintis trenere – per skambiai kol kas pasakyta) – nė nesapnavau!
Nors kiek atmenu save, visą laiką mėgau aktyvų gyvenimo būdą, lengvai sportavau – žaidžiau krepšinį, iki šiol mėgaujuosi paplūdimio tinkliniu, o skrieti dviračiu – apskritai atgaiva sielai.
Ir, štai, prieš keletą metų mano gyvenime pasirodė kalanetika. Iš pradžių nežinojau, kas tai ir kuo ji ypatinga, tačiau ją man rekomendavo kineziterapeutė dėl nugaros, kaklo, sprando skausmų. Patikėjau Ir man padėjo! Galiausiai, belankant treniruotes, atėjo mintis SUŽINOTI DAUGIAU – tai, ką žino trenerės. Ta mintis nežymiai kirbėjo ilgai, kol vieną dieną bevažinėdama dviračiu po mišką staiga sustojau, įsijungiau Google ir susiradau – kur ir kas geriausiai to moko. Taip atradau „Stimulus” vadovę Aistę. Nors esame bendravusios virtualiai ir anksčiau, tąkart nesitikėjau, kad turėsiu galimybę mokytis kalanetikos iš pačios geriausios Mokytojos! Taip, buvo nedrąsu ir neramu, kaip ir bet ką pradedant pirmą kartą. Ir mintį, ar sugebėsiu mokyti kitus, galiausiai nuvijo Aistė, patikėjusi manim :)
Esu tik naujai „iškepta trenerė”, tačiau jau džiaugiuosi, kad žinau, kaip padėti pirmiausia sau, suskaudus nugarai, kad galiu mokyti seserį, drauges, kaip taisyklingai padaryti vieną ar kitą pratimą. Nepakartojamas jausmas, kai tavęs klausia patarimų ir tavim patiki! Tiesiog niekada nereikia sustoti tobulėti! Ačiū Mokytojai Aistei!”
Kaip Eglei sekėsi toliau? Skaitome josios istoriją: „Kalanetika kaimynėms, arba Svarbiausia pradėti!“
Kalanetikos mokykla 