Kodėl nepavyksta sulieknėti? Komentuoja psichologė Olga Valiajeva


“Artėja vasara su suknelėmis, maudymosi kostiumėliais ir atostogomis. Tai laikas, kada ypač norime atrodyti gražios ir pasitempusios. O kaip yra iš tiesų? Pasak statistikos, 90% moterų yra nepatenkintos savo kūnu. Įsiklausykite į skaičių,“ – suklusti kviečia psichologė Olga Valiajeva. “90!!! procentų“.

“Kažkurios bando su tuo kažką daryti, kažkurios nusprendžia gyventi taip, kaip yra. Nors dėl to jaučiasi ne itin gerai. Savijauta? Savijauta beveik visų vienoda. Iš tų, kurios nepatenkintos savo kūnu, dažniausiai girdžiu maždaug tai:

  • Aš nekenčiu savo raukšlių.
  • Aš nekenčiu savo antsvorio.
  • Nekenčiu užpakalio (pilvo, klubų ar kt.).
  • Niekinu save už silpnumą.
  • Pykstu, kad persivalgau.
  • Mano kūnas man šlykštus.
  • Negaliu matyti savęs veidrodyje.
  • Mane tiesiog siutina mano baisūs klubai (krūtinė, kojos, pilvas ar kt.).

Ir taip toliau… Vienų išsireiškimai švelnesni, kitų – šiurkštesni. Nors merginos – nebūtinai stambios. Dauguma jų – gražios, apvalių formų, jų kūnai nėra beformiai. Pagrindinės emocijos kūnui – tai pyktis, neapykanta, nepasitenkinimas, pasišlykštėjimas, panieka.

Ar gali kilti noras rūpintis tuo, ko tu neapkenti?

Objektas, kuriam jaučiate neapykantą, paprastai iššaukia tokius norus: nematyti, nebendrauti, sukelt skausmą, keršyti, padaryt kažką blogo. Ką mes ir darom. Mes keršyjame savo kūnui už tai, kad jis mums nepatinka ir:

  • Valgome visokį šlamštą – fast-food’ą, kuris itin riebus, kaloringas.
  • Valgom vėlai vakare – ir vėl paprastai visokį šlamštą.
  • Valgymu raminame savo neigiamas emocijas.
  • Nesirūpiname jo grožiu, laikydamos jį bjauriu.
  • Nesirūpiname kūnu.
  • Nesistengiame pasipuošti.
  • Lyginame jį su kitais ir priekaištaujame.
  • Nesiklausome savo kūno, negirdim jo.
  • Kišame į jį visokią chemiją, kad tik greičiau sulieknėtume.
  • Atliekame kažkokias baisias procedūras, kad sulieknietume, bet nedarome nieko malonaus.
  • Jeigu renkamės masažą – tai būtinai šiurkštų, liekninamajį – kur ten atsipalaiduosi!
  • Jei sportuojame – tai trumpai ir kankinimosi režimu.

O dabar pagalvokime, ko gi mes iš tiesų norime?

  • Patikti sau.
  • Būti gražia.
  • Būti pasitempusia.
  • Būti gražiai apsirengusia.
  • Neturėti sveikatos problemų.
  • Patikti savo vyrui.

Bet ar galima šių tikslų pasiekti tokiais grubiais ir žiauriais metodais? Žeminant save, neapkenčiant už kiekvieną suvalgytą saldainį, protrūkį ir tingulį? Prievartaujant kūną perdėtu krūviu ta forma, kuri jam – kūnui – visiškai ne būdinga ir nepatinka? Ignoruojant jo poreikius ir tildant visus jo signalus maistu? Ir, apskritai, ar būtina atrodyti kaip modelis iš žurnalo, kad patiktum sau, artimiems ir būti gražia?

Olgos istorija: aš sąmoningai vadinau save bjaurybe

Iki pirmojo nėštumo svėriau 50 kg – tokia it oda ir kaulai. Bet su formomis. Aš tikėjausi ir po gimdymo sugrįžti į savo apimtis, bet taip neatsitiko. Po gimdymo aš svėriau 70 kg! Iš 42-44 drabužių dydžio “pervažiavau“ į 48-50, taip va iš karto. Mane tai pasiutusiai trikdė. Aš sau nepatikau. Todėl ir naujų drabužių nenorėjau – į senus neįtilpau, o iš naujų buvo kelios baisios kelnės sutrauktos ant gumytės. Aš sąmoningai vadinau save bjaurybe.

Vyras šiuos dalykus man nuolat primindavo – laikas buvo toks sunkus, mes vienas kitą viskuo kaltindavome. Aš – apie jo uždarbį, kuris buvo mažas, o jis mane – apie antsvorį. Dabar aš suprantu, kad jis labiau ne dėl svorio man priekaištavo, o dėl to, kad aš nustojau savimi rūpintis. Nustojau puoštis, darytis manikiūrą, pedikiūrą. Nekenčiau savo kūno ir visiškai jį apleidau.

Aš guodžiau save viltimi, kad baigus žindyti viskas sugrįš. Bet ir to nenutiko. Kuomet sūnui buvo 6 mėn., pienas, deja, dingo, o svoris liko. Tada aš nesifotografavau, negalėjau žiūrėti į savo nuotraukas. Nors žiūriu dabar ir matau žavingą mamytę – na, taip, su žandukais. Bet gražią. Bet ne apie tai.

Taip va neapykanta kūnui tęsėsi – strijoms, antsvorio rinkėms… niekas nepadėjo. Nei dietos ir badavimai. Numesi – iškart sugrįžta. Visiškai niekas nepadėdavo. Visokios liekninančios arbatos, masažų serijos (juolat laaaabai šiurkčios)…

O poto į rankas man papuolė Lyssy Mussu knyga “Sveika, graži figūrėle! 3000 lieknėjimo būdų“ (rus. «Сделаем из тушки фигурку»). Ir man atsivėrė kitas reikalingo ir nereikalingo svorio pasaulis. Kitas požiūris į kūną. Aš supratau, kad kol nekęsiu savo kūno, tol nesulieknėsiu. Todėl kad mano neapykanta tik gilina problemą. Kuo didesnis stresas ir neapykanta – tuo daugiau ledų ir šokolado reikia, kad visa tai nuraminti..

Knygoje yra daug visko – yra net valomoji dieta, nors jos aš ir neišbandžiau. Toliau valgiau tai, ko man norėjosi ir per 2 mėn. Numečiau 10 kg. 60 kg svoris man pasirodė komfortiškas ir malonus. O svarbiausia  – aš priėmiau savo kūną, pamilau ir jis man “ištiesė ranką“.

Kaip atkurti darnius santykius su savo kūnu?

Noriu jums pasiūlyti kitokius santykio su kūnu postulatus – pritaikykite juos sau:

  • Visi mes skirtingi. Veidai, charakteriai – ir figūros taipogi skirtingos.
  • Yra tokių, kurioms nepavyksta sulieknėti, ir yra tokių, kurios niekaip papilnėt negali. Ir tai yra normalu.
  • Grožis tai ne tik dėl plokščio pilvo ir minimalaus svorio.
  • Kūnui reikalingas fizinis aktyvumas. Bet malonioje jam formoje.

Mano fizinis krūvis – tai rytiniai pasivaikščiojimai su dvasinga muzika ausinėse. Bet ne kiekvieną dieną. Kartais ir nuo jų aš ilsiuosi. Nes turiu mamos ir žmonos aktyvumo – o jis taipogi nemažas, pasirodo.

Jeigu mylime savo kūną ir rūpinamės juo, jis tampa tokios formos, kokia jam geriausia. Tampa tiek grakštus, kiek jam to reikia. Tad jei jūs veidrodyje sau nepatinkate – reikia padaryti taip, kad patiktumėte. Pasidaryti makiažą, šukuoseną, manikiūrą, pedikiūrą, rūpintis savo oda.

Maistas – tai kuras. Valgyti, kad gyventum, o ne gyvent, kad valgytum. Jis senai atlieka daugiau funkcijų, nei reikia. Mes juo “užvalgome“ problemas, emocijas, patiriame malonumą, kurio nepatiriame kitose sferose. Mes valgome dėl kompanijos, dėl to, kad neišmestume, dėl to, kad reikia. O kada valgome tai, ko trokšta kūnas? Todėl, kad jis alkanas?

Neverta svertis kiekvieną dieną. Svoris išeina “bangomis“. Iš pradžių keičiasi apimtys, o poto “išeina“ svoris – ir gali iškart “išeiti“ daug. Jeigu dažnai sveriamės, kaskart sukeliame ir stresą: “kodėl aš nelieknėju??“ – ir vėl grįžtame nuo pradžių. Išvis geriau siekti ne tikslaus svorio, o tam tikro drabužių dydžio.

Pradėti puoštis. Jeigu Jūsų spintoje visa apranga jums maža – jūs strese. Jeigu per didelė – juose atrodote pilnesnė, drabužiai turi laisvos vietos “augimui“ – vėl teikia pernelyg daug pagundų papilnėti. Drabužiai turi būti gražūs ir jūsų dydžio. Todėl laikinai iš spintos reikia išimti tai, kas maža, persiūti – kas platu. Ir puoštis!

Būti dėkingai savo kūnui. Nereikalingas svoris, greičiausiai, “neša“ kokią nors funkciją, jeigu jis išties nereikalingas. Pavyzdžiui, jaunas mamytes jis “įžemina“, ramina, kad galėtų mažiau jaudintis ir daugiau atiduoti savo mažyliui. Kažkam svoris į gyvenimą atneša savo paties reikšmę, matomumą (dažniausiai tai vyksta su vyrais, bet ir moterims taip būna). Kažkam tai apsauga nuo išorinio pasaulio. Arba nuo nuosavo vyro (žinau moterų, kurios tokiu būdu stengėsi apriboti seksualinį  savo vyro interesą – žinoma, nesąmoningai). Kūnui būtina dėkoti. Jis jums padeda kiekvieną gyvenimo dieną. Kūnas duoda galimybę būti materija, maitinti krūtimi. Mylėtis. Šokti. Dainuoti. Kiek daug malonumų gyvenime gali ateiti per kūną. Jeigu kūnui dėkojame ir vertiname jį.

Ne lieknėti, o tapti dailia. Aš išvis išbraukčiau žodį “sulieknėti“ – per ryškus jo įvaizdis. Tapti dailia – tai jau kitaip. Dailia, pasitempusia (galima būti “kūdai“, bet sudribusiai ir vangiai), patikti sau veidrodyje, patikti vyrui. Man labai patinka gyventi būtent taip. Būtent taip aš po truputį grįžtu į iki nėštumo buvusį drabužių dydį (šį kartą suvokdama kas vyksta su kūnu, drabužių dydis skiriasi tik vienu dydžiu). Be fanatizmo, be neapykantos, su meile, su priėmimu. Mano kūnas 9 mėnesius augino savyje trečią kūdikį ir dabar jam reikia ne mažiau 9 mėnesių, kad pilnai atsistatytų.“

Olga kvietė savo skaitytojas į 2 mėn. “Dailėjimo maratoną“ – 2 mėn. mokytis sąmoningai valgyti, 2 mėn. sąmoningai judėti, puoštis, priimti savo kūną ir mylėti jį. Tai galite išbandyti ir savarankiškai – pradėti bet kada! Kūnas, tikiu, su malonu pripras ir atsidėkos :)

Iš rusų k. vertė Aistė Gustė-Jančiukienė. Šaltinis : Очень хочется «похудеть к лету»? Foto: https://goo.gl/q6kelj 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s