„Tapus mama, šokyje, judesyje, gyvenime natūraliai pradėjau ieškoti moteriškumo, švelnumo, sąmoningumo, mokėjimo būti „čia ir dabar”. Tad ir kalanetiką atradau visai „iš kito galo” – ne dėl noro ar poreikio grįžti į formas. Aistės požiūris į moterišką mankštą, į moters kūną, į moteriškumą apskritai – intuityviai jaučiau, kad man tai labai artima. Tad ir pasirinkau tai, matyt, ko trūko man pačiai…
Kiek save prisimenu, mėgau šokį, judesį, lankstumą. Žavėdavausi šokejomis, svajojau ja tapti. Nuo mokyklos laikų iki pat dabar sąžiningai lankau modernaus šokio repeticijas, daug pastangų dedu, su meile ir aistra į šią savo veiklą žiūriu.
Pasigilinusi į kalanetikos principus ir metodo kilmę labai apsidžiaugiau – supratau, kad kiekviena moteris norėtų nors kartais pasijusti lengva, lanksti, plastiška, grakšti. Ilgi šokėjiški raumenys, tiesi laikysena, lengva grakšti eisena, mokėjimas priimti save ir nesilygiavimas į kitus, ištvermės reikalaujanti, tačiau kartu moteriškai rami ir švelni mankšta – šie kalanetikos principai man labai artimi. Aistės dėka iš naujo atradau slėpiningą dubens dugną – jis gi turi ypatingai didelę reikšmę gerai savijautai, taisyklingai laikysenai ir grakščiam judesiui net ir kasdieniniuose darbuose. Aistė labai profesionaliai perteikė originaliosios kalanetikos treniruotės subtilų stilių ir pagrindinį principą, kad „mažiau yra daugiau“.
Didžiuojiuosi tapus Aistės mokine ir džiaugiuosi atradus, pajutus svarbų momentą savo gyvenime, kad būtent besidalindama gaunu dar daugiau!“
Kalanetikos mokykla 